dadėti — dadėti, dãda, ėjo intr. 1. [K] gagenti: Žąsys dãda, o žąsinas taraliuoja J. Žąsys, kaklus ištiesusios, eina dadėdamos, žvalgydamos J. 2. Vlkv žr. dadenti 2. dadėti; nudadėti … Dictionary of the Lithuanian Language
antdėti — antdėti, añtdeda, antdėjo (ž.) tr. 1. žr. uždėti 1: Šis kailinius antdėjęs ant arklio, apžargu apžergęs ir išjojęs J.Jabl. Oi kad pašersi bėrą žirgelį, antdėk tymo balnelį Kl. Ant to sluoksnio žemės vėl reik antdėti mėšlų S.Dauk. Antdėjau… … Dictionary of the Lithuanian Language
apdėti — apdėti, àpdeda, apdėjo tr. 1. apkrauti (kuo) aplink ar iš viršaus: Rūsį apdėk šiaudais J. Kapai gražiai apdėtì (aptaisyti) Rdm. | Kad aš taũ būtau mažą dernele apdėjus (pakasus po žeme)! Arm. | refl. tr., intr.: Apsidėję apsibuvę visus… … Dictionary of the Lithuanian Language
atidėti — atidėti, atìdeda, atidėjo tr. 1. K padėti (atgal į buvusią vietą): Atidėk atgal, ką iš ten paėmei J. Atidėk kalaviją tavo ing vietą savo GNMt26,52. | Jis bylojo: „Atdėk ją (ranką) vėl antina (į antį)“ BB2Moz4,7. ║ padėti (į šalį): Nepastebėjau,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atpadėti — intr. už pagalbą atsilyginti pagalba: Dėkui, kūmule, kad man padėjai rugelių pjauti, ir aš tau atpadėsiu Rod. dėti; antdėti; apdėti; atidėti; dadėti; įdėti; išdėti; nudėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
dadenti — dadenti, ẽna, ẽno intr. 1. MŽ, K žr. dadėti 1: Žąsys dadẽna R314. Žąsinas dadẽna Ml. 2. vk. dardėti, bildėti: Plentuku dadẽna Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
dadnoti — dadnoti, oja, ojo intr. 1. KII164 žr. dadėti 1: Žąsys eidamos dadnoja da da da J. 2. plepėti, bambėti: Anuodu dadno[ja] dadno[ja], jau dirbti nebgal – ką bedarys Klp. ^ Jis dadnoja kaip ubagas, kruopus išbėręs Klp. dadnoti; pardadnoti … Dictionary of the Lithuanian Language
dadėjimas — sm. (1) Gs → dadėti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
dapadėti — ×dapadėti (hibr.) tr. Rod pagelbėti: Ką tu man padėsi – nedapadėsi Zt. dėti; antdėti; apdėti; atidėti; dadėti; įdėti; išdėti; nudėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
dėti — dėti, dẽda (dẽsti, dẽma, dėma, dėsti Zt), dėjo 1. tr. guldyti, statyti: Kam dedì puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dėk į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dėsi po šonelių … Dictionary of the Lithuanian Language